vienžemis

vienžẽmis, -ė smob. (2) NdŽ, víenžemis (1) KŽ 1. N, [K], M, L, Rtr to paties krašto gyventojas, tautietis: Vierni žemaičiai! Myli (mieli) mano vienžemiai! LTI363. Metūse 1400 kryžokai į pamuštą žemaičių žemę išsiuntė kunegus, katrie apkrikštijo daug didžiūnų, bet tie nauji Kristaus tarnai, pabūgusys savo vienžemių stabmeldžių, parsikėlė į Prūsus M.Valanč. 2. vienvaldis valako valdytojas: Kurs vienas visą valaką valdo, vadinas vienžemis J.